Kodėl psichologo kabinete verkiama?

Kodėl psichologo kabinete verkiama?

Ašaros šiomis dienomis yra ko gero viena iš dažniausiai nuo kitų žmonių slepiamų išraiškų. Būtent dėl to jos dažnai mus gąsdina.

Kartais susimąstau, kas yra, kad nebijome šypsotis ar juoktis, bet bijome verkti ❓

Apie psichologo konsultacijas ar apskritai apie šios profesijos darbą Lietuvoje vis dar sklando daugybė mitų, o dar pamačius ar iš kažko išgirdus, kad TEN kabinete, visai šalia Jūsų yra padėtas ir servetėlių pakelis – mitų ir baimių skaičius išauga.

Taigi, šis tekstas apie tai. Iš tiesų, servetėlės skirtos Jums, padėtos arti ir matomoje vietoje, tam, kad būtų drąsiau jomis pasinaudoti jei prireiktų.

Galbūt galime tai priimti, kaip ženklą, jog būtent šioje aplinkoje, prie kito žmogaus, galime verkti ir būti suprasti? 

Tiksliau kalbant ir mąstant apie ašaras, kiekvienas galime išskirti individualias situacijas ir priežastis joms pasirodyti, bet viena dažniausių ir bendriausių visiems – įtampos paleidimas. Pas psichologus mes nueiname ne iš karto kilus įtampai. Vaikštome, gyvename su įtampą keliančiomis problemomis, kartais jų nepasakodami net artimiesiems, o psichologo pagalbos dažnai griebiamės kaip paskutinio šiaudo.

Įsivaizduokite, kad viską, kas Jums kelia įtampą galite papasakoti garsiai ir būti priimti.

Jei tai padarėte, turėtumėte jausti, kaip kūnas atsipalaiduoja 🌬 Būtent šiuo momentu, netikėtai, psichologo kabinete mus ir gali užklupti ašaros. Ir galime verkti nebūtinai tuomet, kai kalbame apie tai, kas skauda, nebūtinai, kai liūdna, bet ir tada, kai leidome įtampai išeiti žodžiais. Aš ašaras tokiu metu vadinu įtampos lašeliais, kurie pamažu kapsėdami arba smarkiai tekėdami iš mūsų, leidžia atsipalaiduoti.

Juk atsipalaiduoti nebijome, kodėl tada bijome verkti? 💦

Kartais servetėlių mums prireikia tuomet, kai eidami į konsultaciją nesitikime, jog kalbėsime tomis temomis, kurios gali skaudinti. Taip dažnai nutinka pirmą kartą kreipiantis psichologinės pagalbos. Einame pas specialistą pasirinkę mums mažiau svarbią problemą (opiąją palikę namie 🏠), kad galėtume pasižiūrėti ar juo galime pasitikėti. Tai natūralu. Ryšys ir pasitikėjimas su skirtingais žmonėmis mezgasi skirtingu greičiu ir kartais to patys nepastebėję galime suprasti, jog pradėjome dalintis tuo, kuo iš tiesų norėjome (galbūt netgi pirmo susitikimo metu, tada, kai to tikrai nesitikime).

Visgi pabaigai noriu pridurti, jog psichologas Jūsų neskatins verkti ar kalbėti apie skaudžius dalykus. Jūs to nedarysite jei nenorėsite, tačiau jei pajusite, kad norite, jauskitės laisvi, nes būtent tai mus išlaisvina.

Kad liūdesio emociją bei ašaras priimti būti lengviau, kviečiu paskaityti mano tekstą: https://www.nebegeda.lt/kaip-priimti-liudesi/

👀 Galbūt jame atskleisti patarimai, padės TAU į savo ar kito žmogaus ašaras reaguoti jaukiau?

Iliustracija © Rugilė Merkevičiūtė

SAU TAU psichologinės pagalbos platforma,

Monika

Parašykite komentarą