Kaip reikėtų integruotis į kokį nors kolektyvą ypač jei žmogus turi emocinių, psichologinių sutrikimų, dažnai jaučiasi atstumtas, kitoks nei visi, jam sunku susirasti draugų?

Kaip reikėtų integruotis į kokį nors kolektyvą ypač jei žmogus turi emocinių, psichologinių sutrikimų, dažnai jaučiasi atstumtas, kitoks nei visi, jam sunku susirasti draugų?

Visų pirma, vertėtų įsivertinti ar “kitokiu” save laikote jūs ar ir kiti kolektyvo nariai.

Labai dažnai žmonės jausmus savo atžvilgiu perkelia kitiems, tuomet atrodo, kad kiti Tave mato kaip kitokį, nors iš tiesų, tai būna tik mūsų galvose. Esant psichologiniams sunkumams, emocijų sutrikimams ir t.t., išties dažnai gali atrodyti, kad esi „kitoks“, tačiau reikia labai aiškiai sau pasakyti, kad kiti dažniausiai mato mus tokiais, kokius save jiems rodome. Tai nereiškia, kad turėtume vaidinti tai, kuo nesame, tačiau tikrai verta pastebėti, kaip pateikiame save kitiems.

Kalbant apie integraciją į kolektyvą, labai svarbu pakalbėti apie komunikaciją.

Norime ar ne, mes kasdien komunikuojame – tai darome ne tik tada kai kalbamės žodžiais.

Mūsų išvaizda, apranga, veido mimika, žvilgsnis, balso tonas ir t.t. siunčia tam tikrą žinutę. Bendrąja prasme komunikacija vyksta tuomet, kai du ar daugiau žmonių keičiasi informacija. Komunikacija kolektyve veikia visų kolektyvo narių elgesį, motyvaciją, jausmus vienas kito atžvilgiu bei be jokios abejonės lemia darbo rezultatus. Kai komunikacija yra sėkminga, visi šie aspektai būna palankūs kiekvienam kolektyvo nariui. Komunikacija yra sėkminga tuomet, kai informaciją siunčiantis asmuo bei ją gaunantis asmuo ar asmenys, tą informaciją supranta vienodai. Paprastai tariant, pašnekovai turi teisingai vienas kitą suprasti.

Kad komunikacija būtų sėkminga siūloma atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Bendraudami su kitu žmogumi, palaikykite akių kontaktą;
Nepertraukinėkite kito. Mokėkite patylėti. Dažnai mus aplanko iliuzija, kad jau žinome, ką kitas pasakys, tuomet nejučia pertraukiame žmogų, gal net užbaigiame jo sakinį už jį patį. Visgi ne veltui sakoma, kad išmintingas ne tas, kuris turi daug ką pasakyti, o tas, kuris geba daug išgirsti;
• Atkreipkite dėmesį ar visi jūsų siunčiami signalai kitam asmeniui byloja tai, ką jūs norite – atkreipkite dėmesį ne tik į savo žodžius, bet ir į balso toną, laikyseną, veido mimiką. Jei sakote, jog pasitikite savimi, tačiau tuo pat metu esate susigūžęs, vengiate akių kontakto – jūsų siunčiama informacija nesutampa ir jūsų pašnekovas gali jus suprasti klaidingai;
• Nebijokite pasitikslinti ar pašnekovas teisingai jus suprato;
• Klausinėkite ar kito asmens pateikiamą informaciją supratote teisingai. Dažnai priimamą informaciją mes interpretuojame savaip (deja, labai dažnai neteisingai). Be jokios abejonės tai iššaukia nesusipratimus. Svarbu nebijoti užduoti klausimą pašnekovui, jei informaciją galėjote suprasti klaidingai. Pavyzdžiui, bendradarbis ryte su Jumis nepasisveikina, o nusukęs akis praeina pro šalį. Ką darysite? Galite manyti, kad bendradarbis jūsų nemėgsta, įsižeisti ir daugiau taip pat nesisveikinti su šiuo žmogumi. Tačiau galite sutikęs kolegą dar kartą, paklausti – „šiandien ryte sveikinausi su Tavimi, tačiau Tu nieko neatsakei – gal aš klystu, bet man pasirodė, kad gal Tu manęs nemėgsti. Ar aš teisus?“. Šiuo atveju tikrai gali paaiškėti, kad bendradarbis ryte buvo susimąstęs apie savo rūpesčius ir tiesiog jūsų nepastebėjo;

Kitas klausimas buvo kaip išvengti kolektyvuose kylančių nesutarimų, tiek su kolegomis, tiek, su vadovais?

Visų pirma vertėtų apibrėžti nesutarimus. Jie gali būti labai įvairūs. Ar tikrai visada jų reikia vengti? Ko gero ne. Konflikto vengti galime tik kurį laiką, kol nurims emocijos ir galėsime su žmogumi pasikalbėti konstruktyviai (neišliejant savo emocijų ant jo). Tuo atveju, kai emocijos nurimo, svarbu remtis komunikavimo įgūdžiais ir apie tai tinkamai pasikalbėti. Kartais taip nutinka, kad paskendę savo pasauliuose apie kitą nesusimąstome, pokalbis – puiki proga pamatyti kito žmogaus situaciją. Šiais atvejais svarbu ugdyti komunikavimo įgūdžius (juos aptarėme anksčiau), peržvelgti savo požiūrį į kitą žmogų (ar jis pagrįstas? Kuo remdamasis aš jį tokį susidariau? Ir t.t.).

Taip pat nesutarimai kyla tuomet, kai šalių interesai, požiūriai, elgesio motyvai ar siekiai nesutampa. Tai yra natūralus procesas – visi mes esame skirtingi ir išties būtų keista jei visur ir visada šie aspektai mūmyse būtų vienodi. Taigi nesutarimai patys savaime nėra blogis. Blogai yra tada, kai šių nesutarimų negebame tinkamai spręsti. Visai nesvarbu ar konfliktas kilo tarp bendradarbių ar tarp darbuotojo ir vadovo – svarbus konstruktyvus konflikto sprendimas.

Visgi, kalbant apie konfliktus darbo vietoje, reikia atkreipti dėmesį, kad jų gali būti labai įvairių – gali būti konfliktai susiję su darbo turiniu ir tikslais, žmonių santykiais, su tuo kaip atliekamas darbas, objektyvūs, subjektyvūs, dalykiniai, emociniai, tarpasmeniniai, tarpgrupiniai ir t.t.. Ne visi konfliktai sprendžiami vienodai ir ne visuomet užtenka vieno ar kelių žmonių pastangų, kad konfliktas būtų išspręstas. Neretai turi būti įtrauktas ir su konfliktu nesusijęs asmuo. Organizacijose ypač dažnai turi būti įtraukiamas ir vadovas. Apie konfliktų rūšis, jų dalyvius, formavimąsi ir sprendimo strategijas kaip ir apskritai apie bendravimą galima kalbėti labai labai daug, tam skiriami pilni kursai, todėl viską sutalpinti į vieną įrašą yra tiesiog per sunku.

Atsižvelgdami į tai, pateikiame apibendrintas pagrindines gaires apie tai, kaip spręsti konfliktus. Šios gairės nurodo 6 žingsnius, kaip pasiekti, kad abi konfliktuojančios pusės liktų nenukentėjusios:

1. Kontroliuokite emocijas – konfliktai dažnai lydimi labai aštrių emocijų ir jas suvaldyti gali būti nelengva. Parodykite kitam, kad norite atsiriboti nuo intensyvių emocijų ir tik tada judėti toliau. Pakvieskite tai padaryti ir oponentą – „Aš žinau, kad tu sudirgęs. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. Bet jei mes norime išspręsti problemą, turime atidėti emocijas į šalį. Galbūt galime atsitraukti nuo konflikto 15 min., pabūti vieni ir tada vėl susitikti pasikalbėti. Ar Tu tam pasirengęs?“.
2. Pasiūlykite taisykles, kurių turėtų laikytis abi pusės, spręsdamos konfliktą. Atidžiai išklausyti vienas kitą, nepertraukinėti, nepykti ir nereikšti priešiškumo, net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais, gerbti vienas kitą, stengtis suprasti priešingą nuomonę. Būtina atskirti žmones nuo problemos, t. y. atakuoti problemą, o ne oponentą. Būkite „kieti“ problemos atžvilgiu ir „minkšti“ – oponentui. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių, vadinasi, jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į 1 žingsnį. Jei tai negelbsti, turbūt teks rinktis vengimo, prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją.
3. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės, požiūriai, vertinimai, pageidavimai. Sutelkite dėmesį į interesus, o ne į poziciją; ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi, nenuneikite jų. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia, kad turite sutikti su jo požiūriu). Venkite sprendimų apie oponento jausmus, viltis, veiksmus; nekritikuokite. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas, nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą. Oponentui parodykit, kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus; negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Tačiau ką daryti, jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite, kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. Į tai dažnai sureaguojama, nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis.
4. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti, kodėl žmogus pasielgė taip, o ne kitaip. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?“ Geriau: „Kokia buvo priežastis, kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?“. Kalbėdami apie savo interesus, nuolat priminkite oponentui, kad jo interesus taip pat atsimenate. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera, parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas, oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis.
5. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo – tai stabdytų kūrybinį procesą; atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. Pabrėžkite, kad dabar svarbiausia – sprendimų gausa, o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų, kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. Šiame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems, nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis, mandagiai sustabdykite jį: pasakykite, jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). O po to priminkite, kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių, o ne praeities nuoskaudų aptarti.
6. Oponentui parodykite pliusus, kuriuos jam teikia priimamas sprendimas – tai rodys, kad jūs prisimenate jo interesus. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje, padėkokit už geranoriškumą.

Baigiant, norime pabrėžti, kad bendravimas yra labai plati tema, jo reikia mokytis, lavinti įgūdžius. Kai kalbame apie prisitaikymą kolektyve, draugų susiradimą ir t.t., mes kalbame apie bendravimą. Norint sužinoti apie tai daugiau kviečiame paskaityti knygą:
Lekavičienė, R., Vasiliauskaitė, Z., Antinienė, D., & Almonaitienė, J. (2010). Bendravimo psichologija šiuolaikiškai. Vilnius: Alma littera.

Atsižvelgiant į bendravimo įgūdžius galėtų būti naudinga pradėti megzti kontaktą su darbo kolegomis, atvirai su jais kalbantis. Norint užmegzti ryšį galima remtis itin paprastais dalykais: atsinešti į darbą pyrago ir per pietų pertraukėlę pakviesti kolegas juo vaišintis, tuo pačiu turėsite progą su visais pabendrauti. Taip pat, galite pakviesti kolegas eiti kartu papietauti, susitikti po darbo kavos. Iš tiesų, pritapti naujame kolektyve gali būti sunku, tačiau tam gali padėti organizuojami kolektyvo mokymai, bendros išvykos, bendros veiklos. Apie tai būtų galima atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti su vadovu, pateikti jam siūlymus, tačiau kai kurias veiklas galite organizuoti ir Jūs patys.

Parašykite komentarą