Susipažink su psichologo kabinetu

Susipažink su psichologo kabinetu

Mums dažnai būna baisu eiti, kai nežinome kur eiti. Tam, kad psichologo kabinetas neatrodytu baisus, nusprendžiau pabandyti Tau nupasakoti, kaip dažniausiai įprastai atrodo šios profesijos atstovo darbo vieta, kokių daiktų joje galima rasti ir kam jie reikalingi. Psichologus pagal darbo vietą galima skirstyti į dvi grupes: dirbančius valstybiniame ir privačiame kabinete. Žymiai šie du kabinetai nesiskiria, juose galima rasti tų pačių daiktų, tačiau dažnai valstybinis kabinetas (pvz. poliklinika) būna oficialesnis ir paprastesnis.

Pradedant aptarinėti aplinkas, kuriose vyksta konsultacijos, pirmiausia noriu pakalbėti apie sėdimuosius baldus. Itin dažnai žmonės galvodami apie psichologo konsultacija susiduria su mitu, jog reiks gulėti ant kušetės (daugiau informacijos apie tai, gali rasti ČIA), tačiau taip nėra. Manau, kad šis mitas susiformavo nuo senų laikų, kai psichologijos pradininkai bandė išsiaiškinti, kas vyksta žmogaus pasąmonėje. Kušetė – buvo pagalbinis įrankis, ant kurios atsigulęs žmogus galėdavo atsipalaiduoti ir lengviau „pasiekti“ savo mintis. Taip pat, šį mitą vis dar dažnai mums formuoja kino filmai, klaidingai pateikiantys psichologo darbo vietą. Šiuo metu psichologo kabinete dažnai būna dvi kėdės, ar foteliai, dažnai kabinete galima pastebėti ir didesnį sėdimąjį baldą ar daugiau kėdžių, tuo atveju jei konsultacija vyktų šeimai ar grupei žmonių.

Taip pat dažnai psichologo kabinete yra rašomasis stalas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei psichologas atlieka įvairius testus ar įvertinimus. Dažnai stalas naudojamas kliento patogumui atliekant vieną ar kitą testą. Kartais stalas stovi nuošaliau, kartais prie stalo stovi ir kėdės, kuriose žmonės sėdi per konsultacijas, tad jeigu psichologo kabinete sėdi prie stalo, neišsigąsk, jis neatlieka jokių įvertinimų be Tavo sutikimo.

Itin dažnai kažkur kampe, galima rasti ir knygų lentyną. Kartais psichologas vesdamas konsultaciją ir matydamas, jog klientui būtų naudinga paskaityti vieną ar kitą knygą, gali ją rekomenduoti. Tai vadinama biblioterapijos metodu, kurio metu, klientas iš knygų, gali sužinoti reikiamos informacijos, norint pakeisti savo vidinę būklę.

Pats baisiausias dalykas, kurį žmonės itin dažnai išsigąsta pamatę – servetėlės. Esu girdėjusi net mitą, kad žmonės mano, jog psichologo kabinete verkia visi, tam jos ir reikalingos (apie šį mitą daugiau kalbame ČIA). Tačiau, servetėlės konsultacijoje dažnai tampa vertingos, kai klientas nesitiki, jog jo turima problema, gali sukelti ašaras. Plačiau apie tai, kodėl psichologo kabinete itin dažnai verkiama galite paskaityti šiame įraše: SKAITYTI.

Laikrodis ir užrašai, dažnai būna skirti pačiam psichologo darbui, tačiau kartais klientus šie daiktai gąsdina ar kelia  įtampa. Gąsdinančiu objektu dažnai tampa užrašai, keliantys klientui smalsumą ir baimę, ką psichologas apie jį rašo, kur tai naudoja. Įtampą keliančiu objektu – laikrodis, pradėkime nuo jo. Įtampa dažnai klientams kyla galvojant apie turimą laiką kalbėti ir apskritai apie visą konsultacijos struktūrą, tačiau būtent šis aspektas, tai psichologo rūpestis. Įtampa dėl konsultacijos struktūros sumažėja pirmosios konsultacijos metu, kai klientas sužino kaip viskas vyks bei supranta, kad apie einantį į pabaigą laiką – praneš pats psichologas. Užrašai, taip pat naudojami siekiant efektyvesnių konsultacijų. Psichologas dažnai rašosi raktinius žodžius, kurie padėtų jam lengviau suprasti Tavo problemą ir judėti link sprendimo. Dažnai psichologas prieš pradėdamas užsirašinėti, turėtų taip pat, atsiklausti Tavo leidimo, tačiau jei jis to nepadarė, TU gali jaustis laisvai: pranešant, kad tai TAU kelia įtampą, su savo psichologu tai aptarti bei netgi paprašyti parodyti, ką jis konsultacijos metu rašė.

Pačiai pabaigai liko aptarti dar vieną, klientams dažnai keliantį nerimą dalyką. Psichologo kabinete, dažnai galima pamatyti įvairių žaidimų, spalvotų pieštukų ir pan. Dažnai jie naudojami su jaunesniais klientais, ypatingai jei psichologas yra dirbantis su vaikais. Tačiau kartais, kai kurie žaidimai naudojami ir su suaugusiais, kartais suaugę žmonės prašomi kažką nupiešti ir pan. Tai gali kelti nepatogumo, nepasitenkinimo jausmą ir nesupratimą, dėl ko visą tai daroma. Tačiau noriu nuraminti, jog psichologas siūlydamas kažką nupiešti ar pažaisti, to tikrai nedaro linksmumo tikslais, ir žino, kam visa tai skirta. Paprašius piešti nereikėtų bijoti, tai ne dailės konkursas ir psichologas tikrai nesprendžia apie žmogų iš jo piešinio gražumo. Tai yra atskiras mokslas, kurio mes mokomės norėdami tapti psichologais, o konsultacijose šios užduotys dažnai būna vertingos siekiant efektyvios pagalbos klientui.

SAU TAU psichologinės pagalbos platforma,

Monika

Parašykite komentarą