Skirtingų krypčių terapeutų – skirtingos ir kėdės

Skirtingų krypčių terapeutų – skirtingos ir kėdės

Ieškant Sau pagalbos, vienas iš būdų – kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Žvelgiant į tai, nuo ko prasideda šis kelias, galima manyti, jog tai yra itin paprasta – skambutis specialistui, registracija ir pradedame savo kelionę link pagalbos SAU. Tačiau prieš skambinant specialistui, turime atlikti svarbų darbą – surasti sau tinkamą, o tai atlikti, neturint psichologinių žinių, gali būti sunku. Dažnai besikreipdami pas įvairius gydytojus, mes atsižvelgiame į savo sunkumą, pvz. mums skaudą dantį – ieškome odontologo. Tačiau ir šie, dažnai turi savo skirtingas kryptis ir specializaciją, pvz. vieni yra daug praktikos turintys protezavime, kiti dantų balinime ir pan. Tuomet atsirenkant specialistą mes atkreipiame dėmesį į savo sunkumo kryptį. Norime balintis dantis – ieškome odontologo, kuris išmano būtent šią darbo kryptį. Tuo atveju, renkantis specialistus rekomendacijų apie specialisto praktinio darbo kokybę galime prašyti pažįstamų, draugų ar ieškoti atsiliepimų.

Panašus procesas vyksta ir renkantis savo psichologą ar psichoterapeutą, pas kurį norėtume lankytis. Problema kyla tuomet, kai ieškant specialisto randame, jog jis specializuojasi skirtingose kryptyse. Tam, kad toliau tekstas būtų aiškesnis, išvardinsime dažniausiai pasitaikančias šių specialistų kryptis Lietuvoje, o šiek tiek vėliau jas apibūdinsime plačiau. Taigi, dažniausiai Lietuvos psichologai/psichoterapeutai apibūdindami save plačiau, prideda sakinį, kuris apibūdina jų darbo kryptį, pvz. kognityvinės – elgesio, egzistencinės – humanistinės, psichoanalitinės krypties specialistas. Būtent, tai, psichologijos specialybėje vadinama teorine kryptimi, kuria remiantis specialistas vadovaujasi suprasdamas kliento asmenybę bei sunkumus. Teorinė kryptis dažnai įgyjama pabaigus papildomas studijas, tuo atveju psichologas vadinasi ir psichoterapeutu. Tai reiškia, jog specialistas vadovaujasi viena teorine kryptimi. Tačiau psichologai, nepabaigę psichoterapinės mokyklos su viena kryptimi dažnai arba pasirenka vieną teorinę kryptį, pagal kurią dirba, arba vadina save eklektikais – tai reiškia, jog šie specialistai nepriskiria savęs vienai krypčiai, tačiau kuria teorija vadovausis, pasirenka atsižvelgdami į kliento sunkumą.

Šioje vietoje procesas tampa panašus į odontologo pasirinkimą, tačiau tam, kad galėtume pasirinkti psichologo kryptį, mums reikia apie jas žinoti, o tas žinias įgyti ir pritaikyti jas jau turint neretai būna sunku. Tad šio teksto tikslas – padėti suprasti, ką slepia būtent skirtingos psichologų teorinės kryptys.

Visų pirma, kreipiantis pagalbos, mes dažnai turime tikslą ir įsivaizdavimą, kaip norime to pasiekti. Pvz. jei siekiame savo, kaip asmenybės, tobulėjimo tikslo – galime skirti tam daugiau laiko, tačiau jei siekiame išspręsti stiprios baimės keliamas pasekmes kasdienybėje – norime greitesnio sprendimo būdo, tam, kad galėtume laisvai funkcionuoti.

Kognityvinė – elgesio terapija yra orientuota į greitesnius, aiškų, konkretų tikslą turinčius sprendimus. Šios terapijos centre atsiranda žmogaus mintys, jausmai, elgesys. Kylantys sunkumai aiškinami remiantis įvardintų objektų sąveikomis. Pvz. žmogui kyla mintis, jog būti ant aukšto skardžio, gali būti pavojinga, kyla baimė ir žmogus ima vengti tokių vietų. Susidedančios kelios skirtingos tokios baimės, gali suformuoti aukščio baimę, dėl kurios, žmogus patekęs į aukštą vietą, ima automatiškai mąstyti, jog tai yra pavojinga ir ima to vengti. Terapijoje kryptingai dirbama ties žmogaus sąmoningumo didinimu, kitaip tariant link to, kad žmogus būtų dėmesingas savo jausmams, mintims ir elgesiui, susietų tai su savo sunkumu ir gebėtų atpažinti mintis, kurios sukelia sunkumą. Tuomet, terapijoje galima dirbti ties sąmoningų minčių ar elgesio keitimu, kuris nekeltų mums problemų kasdienybėje. Šioje terapijoje žmogus gauna daug praktinių užduočių, kurias turi atlikti ir už terapijos ribų, tam, kad lengviau pasiektų sąmoningumo ties minėtais trimis objektais. Būtent šis tikslas yra svarbiausias siekiant žmogaus sunkumo sprendimo.

Psichoanalitinės ar psichodinaminės krypties terapija dažniausiai trunka ilgesnį laiko tarpą sprendžiant žmogaus sunkumus. Tai galima paaiškinti tuo, jog pagrinde šioje terapijoje yra sprendžiami žmogaus vaikystėje įvykusių įvykių analizė, svarbi žmogaus sunkumo sprendimui. Tam dažnai prireikia daugiau laiko, kol žmogus užmezga kontaktą su psichologu, jaučia galintis juo pasitikėti ir atsiverti. Juk pasidalinti savo gyvenimo istorija su svetimu žmogumi – tikrai nelengva, ypatingai skaudžiais, mums svarbiais įvykiais. Taip pat, kartais reikia daugiau laiko, tam, kad prisimintume įvykius, galėjusius paveikti sunkumo susiformavimą. Tai, kad neprisimename tų įvykių, yra natūralu, kadangi dažniausiai mums nemalonius įvykius mes esame linkę kuo greičiau pamiršti, o tam, kad juos prisimintume turime ilgai ir kryptingai dirbti.

Humanistinė – egzistencinė terapija yra orientuota į gyvenimo prasmės paieškas. Dažnai susimąstome, apie savo asmeninę gyvenimo prasmę, gyvenimo reikšmę ir pan. Kartais atsižvelgiant į gyvenimo aplinkybes ar amžių, mums kyla nerimas. Pvz. man jau 55 –eri, tačiau nesijaučiu atlikęs nieko prasmingo. Kyla klausimai, kas man yra gyvenimo prasmė, kaip ją atrasti, o nerimas iš šių apmąstymų paveikia mūsų kasdienybę. Galime tapti nepatenkinti savo dabartinėmis veiklomis, gyvenimo sąlygomis ir pan. Tampa sunku egzistuoti. Šioje terapijoje ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus svarstymams, gyvenimo prasmės paieškai, ar dabartinių įvykių prasmės aptarimui. Tačiau šioje vietoje svarbu paminėti, jog specialistas nėra atsakingas už Tavo gyvenimo prasmės paieškas, tai nereiškia, jog lankant šią terapiją ją greitai atrasi, tačiau specialistas Tau padės jos ieškoti, palengvins šį kelią bei padės įgyti įgūdžių, kurių dėka, gyvenimo prasmę atrasti gali būti lengviau. Svarbu akcentuoti ir tai, kad pas šios krypties specialistą galite kreiptis ne tik tada, kai jaučiate gyvenimo prasmės trūkumą, jie dirba su įvairiais sunkumais, tačiau nenustebkite, kad terapijos metu, gyvenimo prasmės tema greičiausiai bus paliesta.

Visgi, pabaigai, norime atkreipti Tavo dėmesį, jog nors ir aptariant tam tikras kryptis paminėjome tam tikrus objektus ar pavyzdžius, tai nereiškia, jog pas skirtingos krypties specialistus – negalime jų spręsti. Pvz. baimę galima spręsti ir pas psichoanalitiką ir pas humanistinės – egzistencinės krypties specialistą, jausmais ir mintimis taip pat, domisi visų krypčių specialistai, skirtumai atsiranda tik aptariant dėmesio į minėtus objektus kiekiu. Būtent atsižvelgiant į terapijų skirtumus ir savo asmenybę, galime atsirinkti Sau tinkamiausią psichologo/ psichoterapeuto kryptį.

Tai tik trumpa šių krypčių apžvalga, tačiau pažadame pateikti kiek įmanoma platesnės informacijos, tam, kad kelias link pagalbos SAU, TAU būtų kuo lengvesnis.

SAU TAU psichologinės pagalbos platforma,

Monika

This Post Has 2 Comments

Parašykite komentarą