Kas yra rašymo terapija ir kuo ji naudinga?

Kas yra rašymo terapija ir kuo ji naudinga?

Nuotrauka: fotografierende

Paprastai rašymą laikome rašytojų, poetų ar kitų menininkų kūrybiniu procesu. Kitaip sakant profesionalų veikla, kurios imtis reikalinga „gyslelė“. Tačiau ar teko girdėti apie rašymą, kaip psichologinės pagalbos / terapinį metodą? Būtent šia prasme rašymą pasitelkti galime kiekvienas savo kasdienybėje. Užsiimant rašymu kaip terapine veikla, mes neprivalome kurti naudingo turinio kažkam, rašymas šiuo atveju tampa mūsų savianalizės, išsiliejimo, išsipasakojimo veikla.

Dienoraščio rašymas

Tikriausiai tau pažįstamas dienoraščio rašymas paauglystės, o galbūt ir dabartiniu metu? Dienoraštis yra vienas iš rašymo kaip psichologinio / terapinio metodo panaudojimo būdų. Kuo jis naudingas? Rašydami mes tarsi turime galimybę pasikalbėti patys su savimi. Mes išrašome savas mintis, pastarosios dienos įvykius, emocijas, jausmus, santykius ir pan. Dažnai rašymas rekomenduojamas žmonėms, kurie susiduria su nemiga, sąlygota besisukančių galvoje minčių. Tikriausiai žinai tą jausmą, kai vartaisi ir negali užmigti, nes nuolatos apie kažką galvoji? Tarsi vedi dialogą galvoje su pačiu savimi? Minčių dėžutė ar sąsiuvinys prieš miegą gali šioje situacijoje padėti. Prieš užmiegant tereikia išrašyti zujančias mintis, tarsi paleisti ir pasakyti sau, jog šiandien einu miegoti, mintis ir visas diskusijas palieku šioje dėžutėje ar sąsiuvinyje ir, jei reikės, apie tai daugiau pagalvosiu rytoj.

Ryto puslapiai

Dar vienas psichologinio / terapinio rašymo metodas, itin sparčiai populiarėjantis šiomis dienomis – ryto puslapiai. Tai panašu į dienoraščio rašymą, tačiau šiuo rašymu rekomenduojama užsiimti rytais, kai mūsų galvose įprastai dar būna ramu. Ryto puslapius rekomenduojama rašyti pabudus, pasirūpinant ramia, netrukdančia aplinka, dar neskaičius dienos naujienų, nesinaudojus socialiniais tinklais ar kitomis įvairiomis technologijomis, kurios galėtų paveikti mūsų mintis.

Rašant ryto puslapius rekomenduojama dėl savo patogumo tam užsivesti ryto puslapių knygelę, kurioje rašytum kiekvieną dieną. Šis metodas gali tapti tavo ryto rutinos dalimi.

Kuo skiriasi dienoraštis nuo ryto puslapių? Rašant dienoraštį, mes galime daryti pauzes, apgalvoti ką rašome, o ryto puslapiams, priešingai, rekomenduojama naudoti nenutrūkstamą, intensyvų rašymą, t.y. reikėtų rašyti nesustojant, tarsi nepakeliant rašiklio nuo popieriaus – viską kas sukasi galvoje (mintys, klausimai, svajonės, tikslai, dienos planai ir pan.). Prieš rašant nereikėtų svarstyti „ką gi čia parašius?“, tiesiog atsisėsk ir leisk savo rankai tai daryti.

Jei dienoraštis labiau primena pokalbį su savimi, išsikalbėjimą apie įvykusią dieną, ryto puslapiai  yra tai, ką gali analizuoti. Vėliau perskaičius tai, ką parašei, gali pastebėti vyraujančius jausmus bei pasikartojančias mintis. Tai gali signalizuoti apie sunkumus, kuriuos reikėtų spręsti norint jaustis geriau, pavyzdžiui, svajonių įgyvendinimo planus, kuriuos reikėtų tik sukonkretinti ir susisteminti; atsakymus kylančius iš savęs paties – pvz. jaučiame spaudimą iš visuomenės dėl tam tikrų dalykų, tačiau dažnai nežinome savo paties nuomonės apie tai, o ryto puslapiuose ta nuomonė gali išryškėti, juk tuo metu, mes tarsi atsiriboje ir būname tik su pačiu savimi, rašome tai, kas jau mumyse yra, stengiamės per daug negalvoti, Teigiama, kad ryto puslapiai netgi gali skatinti kūrybiškumą!

Rašymas kaip emocinė iškrova

Rašymas taip pat gali būti naudojamas kaip emocinės iškrovos metodas. Dažnai siekiant atsipalaiduoti, paleisti įtampą, žmogui siūlomas fizinis aktyvumas. Tačiau rašymas šioje situacijoje gali būti taip pat naudingas. Tai vadinama ekspresyvaus rašymo metodu. Norint tai išbandyti reikėtų pasiruošti: pasirūpinti ant ko galėsi rašyti (vietos turėtų būti užtektinai, kad nereikėtų savęs pertraukti ir eiti ieškoti papildomo lapo popieriaus), taip pat ir su kuo rašyti (galima šalia turėti du rašiklius, kad vienam pasibaigus, galėtum pasiimti kitą). Svarbu pasirūpinti ir ramia aplinka, pvz. išsijungti telefono garsus, būti tyloje, paprašyti artimųjų kurį laiką netrukdyti ir pan.

Kai būsi pasiruošęs, (-usi), nusistatyk laiko tarpą per kurį rašysi nesustojant. Įprastai rekomenduojama bent 15 min. ir daugiau. Dabar gali imtis rašymo. Kaip ir minėjau anksčiau – rašyti reikia nesustojant, negalvojant, nepakeliant rašiklio nuo popieriaus, nedarant pertraukų. Tiesiog leisk savo rankai rašyti – negalvok apie teksto logiką, struktūrą, gramatiką – tiesiog RAŠYK.

Kai baigiasi rašymo laikas (tam gali nusistatyti žadintuvą ar priminimą, kad netyčia dėmesys nenukryptų į laiko stebėjimą) – sustok. Šis metodas skiriasi nuo anksčiau minėtų – tai ką parašei, lieka tik tekstu. Nereikia to skaityti, analizuoti. Rekomenduojama sustojus rašyti tekstą sunaikinti – saugiai sudeginti, suplėšyti ir išmesti ar užspalvinti dažais – tam gali atrasti sau tinkamą būdą. Būtent šis metodas, gali būti efektyvus siekiant išsilieti, išsikrauti, nukreipti save nuo žalingo elgesio, pvz. savižalos, rūkymo.

Tikiuosi, jog šis tekstas paskatins tave išbandyti rašymą ir pajusti jo keliamus malonumus!

SAU TAU psichologinės pagalbos platforma,

Monika

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą